Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. Visaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu. Nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną, tačiau valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šios pamatinės vaiko teisės bei prigimtinio intereso ir dirbtinai neatimti iš vaiko galimybės turėti tėvą ir motiną.

Nuo pat pirmųjų gyvenimo metų kūdikis, vėliau vaikas gali formuotis prieraišumą prie abiejų tėvų ir prieraišumas prie tėčio nesilpnina prieraišumo prie motinos kokybės. Prieraišumas su motina nėra preoritetinis prieraišumui su tėčiu. Būtent būdamas stipriame ryšyje su abiem tėvais vaikas yra palankiausioje jo vystymuisi psichologinėje terpėje, nepriklausomai nuo to, tėvai gyvena kartu ar skyriumi. Lygiavertė tėvystė labiausiai atitinka vaikų interesus ir todėl vaiko bendravimas 6 dienas per mėnesį su skyriumi gyvenančiu tėvu nėra pakankamas, kad užtikrinti tai.

Skyrium gyvenančių  tėvų bendravimas su vaiku yra didelė problema kai kitas iš tėvų, gyvenantis su vaiku, nuteikinėja vaiką prieš jį, menkina jį ar kitaip bando nutraukti vaiko ryšį su tėvu. Dar didesnė bėda, kad jei tėvai kreipiasi pagalbos, visur sprendimai pasiūlomi skirtingi: sprendimo būdai būna daugiau veikimas be krypties , be pagalbos, be įrankių. Teisinėje sistemoje susiformavo  iš esmės neteisingas priėjimas prie skyrybų kuomet per įrodinėjimą, koks blogas yra antrasis iš tėvų ir koks geras tėvas esu aš, vyksta esminis supriešinimas, kuriuo naudojantis tiesiogiai pažeidžiami vaiko interesai, nes vaikui nei tėvas nei mama nėra blogi. Įrodinėjimas koks blogas yra kitas prie nieko neveda. Kaip apginti savo ir savo vaiko teises ?

Vaiko teisių apsaugos tarnyba deklaruoja suprantanti tėvų atstūmimo problemą, tačiau realiai beveik niekuo tokiems vaikams nepadeda, skyrybų bylose dalyvaujantys Vaiko teisių specialistai stokoja kompetencijos. Tėvams, bandant išspręsti susidariusią situaciją, neretai tenka ieškoti pagalbos patiems, neturint patirties ką ir kaip daryti, nuo ko pradėti, daugelis dvejoja, nes supranta, kad jo bandymai išspręsti problemą skaudins vaiką.

Teisės aktuose įtvirtinta „neprieštaravimo vaiko interesams“ sąlyga, nors skamba gražiai, dažniausiai yra netinkamai panaudojama, apribojant skyriumi gyvenančio iš tėvų kontaktą su vaikais. Tai konstatuoja ir Vaiko teisių apsaugos Kontrolierė: “ nepakankamai vertinant probleminius atvejus, kai vaiko nuomonė įtakojama kito iš tėvų, kitų kartu su vaiku gyvenančių ar jam artimų asmenų (senelių), tėvai neįspėjami apie galimą atsakomybę dėl jų veiksmų”.

Daugelis Vakarų valstybių yra įtvirtinusios dvigubos tėvystės po skyrybų galimybę, kuomet vaikas vienodą laiko tarpą gyvena tai su vienu, tai su kitu iš tėvų. 2002 m. Amerikos psichologų asociacija paruošė plačią palyginamąją analizę per pusę dalinamos tėvystės – alternuojamos vaiko gyvenamosios vietos, tema. Buvo nustatyta, kad kai vaikai prižiūrimi paeiliui abiejų tėvų, jie turi mažiau elgesio ir emocinių problemų, jų savivertė ir pasitikėjimas savimi – aukštesnio lygio, jie lengviau sukuria santykius su aplinkiniais, geriau mokosi mokykloje. Taigi buvo reziumuota, kad toks pasirinkimas yra geriausias variantas po gyvenimo santuokoje. Vėliau buvo atlikta daugybė studijų, patvirtinusių šiuos rezultatus. Įvairūs tyrimai nustatė, kad tokia tvarka geriausiai užtikrina ne tik vaiko interesus, bet ir tėvų psichologinę būklę. Nors Lietuvos įstatymai numato maksimalų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, tačiau realybėje tas „maksimalus“ bendravimas pagal nusistovėjusią Lietuvos teismų praktiką dažniausiai ribojasi 2 ar 4 savaitgaliais per mėnesį. Tuo atveju, jei tenka išgyventi tėvų atstūmimą, net ir tos kelios „maksimalaus“ su vaiku bendravimo dienos tampa utopija.

Mokslinių tyrimų rezultatai pritaria tam, kas vis dažniau įtvirtinama ir Vakarų šalių įstatymuose bei teismų sprendimuose – siekiama, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko su kiekvienu iš tėvų. Mažamečiams vaikams tai gali būti ypač svarbu, kadangi tuo metu klojamas pamatas jų bendravimui su tėčiais, ir formuojasi santykių tvarumas. Vietoj to, kad būtų daromos kliūtys tėčių bendravimui su savo vaikais, visuomenė turėtų skatinti tėčius kuo produktyviau ir betarpiškiau dalyvauti savo vaikų gyvenime.

Anot Lietuvos teismų, vaikams reikalingas stabilumas ir tą stabilumą garantuoja viena vaiko gyvenama vieta . Tačiau kaip paaiškinti, kad, gyvendami „stabiliai“ Lietuvos vaikai pastarųjų 8 metu pakartotinių UNESCO tyrimų išvadomis vis jaučiasi nelaimingiausi Europoje, kai tuo tarpu šalyse, kur gyvenamos vietos „stabilumo“nėra, t.y. alternuojama tėvystė yra tapusi gyvenimo norma – vaikai jaučiasi laimingiausi Europoje, pav. Nyderlanduose, Danijoje, Belgijoje.  Vaikui svarbesnis yra emocinis stabilumas: žinoti, kad abiejų tėvų yra mylimas ir globojamas .

 VšĮ „Dveji namai“ palaiko per pusę dalinamą tėvystę – alternuojamą vaiko gyvenamąją vietą. Vaikai, prižiūrimi paeiliui abiejų tėvų, turi mažiau elgesio ir emocinių problemų, jų savivertė ir pasitikėjimas savimi – aukštesnio lygio, jie lengviau sukuria santykius su aplinkiniais, geriau mokosi mokykloje. Taigi toks pasirinkimas yra geriausias variantas po gyvenimo santuokoje. Studijos parodė, kad tarp šeimų, kuriose dalinamasi vaiko gyvenamąja vieta, konfliktas tarp tėvų linkęs silpnėti, taip pat pagerėja vaikų santykiai su abiem tėvais. Yra studijų, tyrusių, ko vaikai nori patys. Jie iš tiesų nori abiejų tėvų.

Keletas teisininkų, psichologų bei kitų specialistų, dirbančių su šeimos krizėmis, padedančių suprasti, realiai apsaugoti, ginti vaikų teises ir interesus įkūrė viešąją organizaciją Vaiko teisių į šeimos ryšius gynimo centrą.

Padedame žmonėms, kurie susiduria su vaikų žalojimu, tėvų atstūmimu ir ieško pagalbos. Kviečiame kreiptis! Pirmoji konsultacija nieko nekainuoja.